Kūrusi ateitį: paslaptingas Hilmos af Klint palikimas

Anksčiau už savo laiką: dvasinės vizijos, spalvos ir formos, pakeitusios meno istoriją

Hilmą af Klint (1862–1944) galima drąsiai vadinti viena meno pasaulio paslapčių. Dažnai manoma, jog abstraktųjį meną Vakaruose pirmieji pradėjo kurti Kandinskis arba Malevičius, tačiau tikroji jo pradininkė buvo būtent švedė Hilma af Klint. Ši dailininkė kūrė abstrakčius kūrinius, metusius iššūkį tradicinėms meno ir dvasingumo sampratoms, dar gerokai prieš tai, kai XX amžiuje pasaulį užkariavo abstraktusis menas.

Hilma af Klint, The Ten Largest, No. 2, Childhood, 1907 m.

Dėl drąsaus, simbolinio ir vizionieriško žvilgsnio af Klint darbai atrodė tarsi kilę iš už fizinės realybės ribų esančio pasaulio. Jos karjera, apimanti vėlyvą XIX ir ankstyvą XX amžių, padėjo pagrindus šiuolaikiniam abstrakčiam menui, nors jos kūriniai buvo „atrasti“ tik praėjus daugeliui metų po jos mirties – tik šio amžiaus pradžioje. Šiandien jos palikimas, kaip vienos iš abstrakčiojo meno pradininkių, pagaliau pripažįstamas, tačiau jos kelias iki pripažinimo buvo toks pat neįprastas kaip ir jos kūryba.

Kelionė į nematomą: ant drobės nugulę dvasių pranešimai iš anapus

Hilma af Klint nesekė savo laikmečio tendencijų, bet veikiau jas ignoravo. Nors daugelis XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios dailininkų vis dar kūrė realizmo ir simbolistinio meno ribose, af Klint pradėjo savo kelionę į abstrakciją gerokai anksčiau nei ši forma buvo visuotinai pripažinta. Tačiau tai buvo ne tik stilistinis pasirinkimas – tai buvo jos dvasinių ieškojimų kulminacija.

Hilma af Klint Karališkojoje dailės akademijoje Stokholme, 1885 m.

Nuo pat jaunystės af Klint labai domėjosi visatos paslaptimis ir nematomomis, gyvybę valdančiomis jėgomis. Šis smalsumas paskatino ją tyrinėti dvasingumo lauką ir įsitraukti į spiritistų būrelius, kuriuose mediumai ir aiškiaregiai bendravo su dvasiomis. Teosofija ypač paveikė jos mąstymą. Tikėjimas, jog materialus pasaulis yra tik maža daug didesnės, nematomos tikrovės dalis, af Klint buvo labai artimas ir iš esmės formavo jos požiūrį į meną.

Hilma af Klint, The Swan, No. 16, 1915 m.

Būtent šiame dvasiniame kontekste af Klint pradėjo tolti nuo tradicinių meno formų. Užuot tiesiog vaizdavusi ją supantį pasaulį, ji stengėsi išreikšti neapčiuopiamą, mistinį ir dieviškąjį pasaulį. Jos dvasinė patirtis, ypač ta, kurią ji patyrė su grupe moterų, vadinamų „Penketu“ (The Five), kurios seansų metu bendravo su dvasiomis, padėjo jai suvokti, jog jos paveikslai yra ne tik asmeninė išraiška, bet ir dvasinių pranešimų kanalas. Šis ryšys su mistika ją ne tik išskyrė iš amžininkų, bet ir paskatino kurti radikalų abstrakcijos ir simbolizmo meną.

Šiuo laikotarpiu jos kūryba nuo natūralistinių peizažų ir botaninių iliustracijų karjeros pradžioje ėmė virsti drąsiomis geometrinėmis kompozicijomis ir ryškiais simboliniais darbais, kurie, regis, siekė anapus fizinio pasaulio.

Novatoriškas požiūris į abstrakciją